makštas

mãkštas sm. ppr. pl. (2) 1. iš milo ar siūlų padarytas pusbatis: Be vyžų ir naginių, avėdavo minkštu apavu – „čempėmis“ (Varėnos raj.), „makštais“, arba „čiurkėmis“ (Eišiškių, Trakų raj.) rš. Iš siūlų išmezga makštùs Eiš. Mãkštais moteres nešioja kasdien Eiš. Nesiauk nūnai mãkštais, ba lija Mrk. Diedai, numegzk man makštùs Prl. Duok sa[vo] čebatus, aukis ma[no] makštais Vrn. 2. iš odos ar milo pasiūta makštis darbo įrankių rankenoms apmauti: Kad nenusibrūžytų rankos, tai užmauna makštùs ant pjūklo rankenų Rtn.